papuoša

papuošà sf. (3^b), pãpuoša (1) 1. papuošalas, puošmena, gražinys, išgražinimas: Papuoša vertybės žmogaus nepadidina rš. Tai ne jaunoms merginoms papuoša V.Kudir. Rėmų sankryžose pritaisoma tekintos arba keturkampai išdirbtos papuošos rš. Ir rėdikliais teisybės aprėdė mane kaip jaunąją, padabintą papuošomis savomis A.Baran. 2. scom. kas puošiasi, puošeiva: Naktinė papuošà (dieną apsileidusi) Trk. Tos eglaitės papuošaitės, tartum jaunosios panaitės, vis tik rėdos, tik dabinas rš.